Ką daryti su šituo tinklaraščiu? Autorės išpažintis

Noriu jums papasakoti, kodėl neberašau. Netiesa, rašau dabar, bet šis tas pasikeitė. Žinote, šis tinklaraštis prasidėjo nuo vienos paprastos grožio idėjos – kažkada buvau apsėsta būti graži. Daug kosmetikos, įvairūs bandymai, komentavimai – tinklaraštis atrodė geriausia vieta šias patirtis kolekcionuoti. Tačiau visai netikėtai tas grožis pasirodė besąs sintetinis ir išpūstas reklaminis triukas, todėl, jei pamenate, visa galva nėriau į ekologišką kosmetiką ir grožį iš virtuvės.

Šiandien į tai žiūriu kaip į savo pačios genezę, nes šiandien nei kremai, nei grožis nebėra mano kultas. Šiandien aš manau, kad grožio sluoksnių ir gausos manija buvo mano bandymas paslėpti tai, nuo ko bėgau pati. Man buvo būtent taip. Neteisinga mityba, sugriuvęs rėžimas, stresas, nemigos priepuoliai, darbas, kuris sekina, širdis, kuri rėkia kitokio gyvenimo – visą tai aš bandžiau užgožti gražia išvaizda. Neva, viskas gerai, svarbu atrasti tinkamą kremą.

Grožio sluoksnių ir gausos manija buvo mano bandymas paslėpti tai, nuo ko bėgau pati.

Noriu užbėgti už akių ir užtikrinti  – save puoselėti ir puošti yra šventa moters pareiga, tačiau tam tikru etapu man tai buvo žemos savivertės ir tiesos baimės elementas.

Kad viskas pradėjo keistis pajutau tuomet, kai anksčiau sėkmingai atsakinėjusi į klausimus, kokia priemonė tinka spuoguotai, mišriai, pavargusiai odai su pajuodusiais paakiais, į rekomendacijų lauką ėmiau įtraukti dienos ritmo, aktyvumo, mitybos patarimus. Iš ano laiško pusės jaučiau tik atodūsį. Panašiai kaip:

– Turėtumėte vengti streso.
– Aha, aha…

Bet juk tai neįmanoma!

Bet aš savo gyvenime radau plūdurų, kurie man padėjo ir padeda išsilaikyti šėlstančio gyvenimo paviršiuje. Kas padėjo man atsispirti nuo senų įpročių, saviapgaulės, gailesčio ir pradėti kelionę į naujos savęs paieškas.

Savo gyvenime radau plūdurų, kurie man padėjo ir padeda išsilaikyti šėlstančio gyvenimo paviršiuje.

Laikykitės, nes tai, į ką niurktelėjau nėra tiesiog joga ar kvėpavimo pratimai. Tai praktikos, kaip tvarkytis su savo emocijomis ir jas paleisti, tai vedinės žinios ir jų praktikavimas, tai dvasingumas ir Dievo atradimas kasdieniame gyvenime. Tai praktikos, maldos, šventraščiai, darbas su savimi, dėmesys sveikatai ir meilė kūnui, tai daugybė konsultacijų, naujų patirčių ir naujo požiūrio.

Nenuostabu, kad čia neberašau. Būtų išties netikėta ir keista jus tame paskandinti. Net mano draugai – net ir jų dauguma nutilę. Užtat atsirado naujų. Su jais nelėbaujame ir nešėliojame, kad ryte ką nors skaudėtų. Atsirado nauja veikla, darbas namuose, net ne darbas, o laimė kurti. Nurimo skaudančios vietos, atsirado ramuma ir švelnumas. O kai šitaip išglostai, užgydai save, tai, kas paviršiuje – odos netobulumai ar šiandienos išsišokimai – tau nebeatrodo, kaip sąžinės priekaištas.

Nežinau, ar tokie posūkiai išpuošė ir išgražino mano odą, vargu, nes metai, visgi, bėga. Tačiau aš kaip ir seniau tepu ir rūpinuosi, kaip atrodau, tačiau ne tiek, kad kremo kvapas, konsistencija ir pojūtis būtų mano dėmesio centre.

Nurimo skaudančios vietos, atsirado ramuma ir švelnumas. O kai šitaip išglostai, užgydai save, tai, kas paviršiuje – odos netobulumai ar šiandienos išsišokimai – tau nebeatrodo, kaip sąžinės priekaištas.

Atleiskit, jeigu jus nuvyliau. Išgąsdinau. Suerzinau. Aš tikrai žinau, kad yra tokių, kurios su manimi esate nuo pradžių pradžios, kurios išlaukėte tylius laikotarpius, kurios man rašėte ir domėjotės. Gera žinia: šis tinklaraštis dar veikia, jo autorė dar geba spausti klavišus, tik, žinote, nebe apie tą patį…

Ar jums būtų įdomu sužinoti kitką? Ar sugebėčiau jums tai atskleisti (etiketę išanalizuoti lengviau, nei savo vidų)? Palieku šitą taip. Jei kažkada išdrįsiu, naujas istorijas ir toliau rasite čia. Tačiau visiškai suprasiu, jei čia nerasiu jūsų. Ačiū, kad buvote ir skaitėte (skaitote).

Agnė

Agnė
Susiję įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *