Veganiško sausio pabaiga. Kas toliau?

veganuary_pabaiga

Šis 2015-ųjų metų sausis man, kaip ir daugiau nei 10 tūkst. akcijos dalyvių visame pasaulyje, buvo veganiškas. Didžiojoje Britanijoje gimusi akcija vyko jau antrą kartą ir džiugu, kad augantis jos populiarumas žinią apie ją atnešė ir į Lietuvą. Šiandien, šiam mėnesiui pasibaigus, galiu pasidalyti savo džiaugsmais ir atradimais.

Veganiško sausio akcijos, kitaip Veganuary, esmė buvo visą mėnesį maitintis veganiškai ir, be abejo, nepamiršti etinių veganizmo motyvų. Visą mėnesį akcijos sumanytojai savo dalyvius drąsino laiškais ir žinutėmis, siuntė veganiškus receptus, o aš kasdien vis kažką naujo gaminau ir tuo dalinausi su savo „Instagram“ sekėjais.

Ar buvo sunku? Tikrai ne. O jei ir buvo šiek tiek nepatogu („Šito negalima, nes sudėtyje kiaušiniai“, „Et, ir granolos negalima, nes į ją kepdama pridėjau medaus“), tai šį nepatogumą greitai pakeitė smalsumas. Kaip išsisukti, ką kuo pakeisti? Ar bus skanu, ar bus kitaip? Klausimų šmėkščiojo daug, šiandien atsakymus jau turiu. Jei negyvenote šio mėnesio kartu su manimi, štai trumpa ataskaita.

veganuary_patiekalai

„Instagram“ paskyroje – visas mano veganiško sausio valgiaraštis

Ką sužinojau ir atradau:

  1. Meilė gaminti. Taip gerai virtuvėje nesijaučiau nuo tų laikų, kaip prieš keletą metų atradau ajurvedą, jos mitybos sistemą ir maisto gaminimo principus. Na, žinote, čirškantys prieskoniai, aromatingi troškiniai, visa ankštinių kasta, panyras. Veganiškoje virtuvėje sekama kiek kita istorija. Čia padažai gimsta iš neįtikėtinų ingredientų, sūriais apsimeta daržovės ir riešutai, saldumą susikursi būtinai tik iš sveikų dalykų. Nenuostabu, kad tokie gardūs kompanionai patiekalą visiškai pakeičia, o jo skonis išneša į neatrastas aukštumas. Šios kelionės, matyt, buvau labiausiai pasiilgusi.
  1. Abrakadabra! Nesugalvoju, kaip kitaip pavadinti kokosų pieno transformacijos į plaktą grietinėlę ar šilkinio tofu sūrio – į pusryčių omletą. Šį mėnesį specialiai rinkausi tokius patiekalus, kurie būtų skanios ir iššūkio vertos apgaulės. Mat ne ką mažesnis nuotykis ir juos gaminti: įsikimbi recepto ir nepraleidi nė žodžio. Lyg kokią stebuklingą mikstūrą kurtum. Ir tik kažkuriuo momentu žiūri ir netiki – kalafijoras į pieno padažą pavirto!
  1. Atrasti produktai. Apie veganus daugelis numano tik tiek, kad maitinasi jie kone tik tofu sūriu, o visa kita – kaip ir vegetarai. Kažką panašaus buvau susikūrusi ir savo galvoje, ir tofu buvau ragavusi. Nepatiko ir ilgam negrįžau. O šį sausį – teko. Džiaugiuosi, nes visai neblogai perpratau šilkinio tofu asmenybę, tiesa, su kietuoju tofu dar teks pabendrauti. Užtat mėnesio atradimu galiu drąsiai skelbti maistines mieles – tai sūrio alternatyva ir ypač maistingas pagardas. Teko prisiminti ir humusą, kurį veganai sumaniai naudoja padažuose, tad nuo šiol grietinė mano namuose tik prisiminimas. O kaip gi humusas be tahini?! Tik kad humusui jo mažiausiai kliūdavo – kabinu jį šaukštais, kaip kokį riešutų sviestą. Atradimai atradimais, tačiau dar liko ir neįmintų mįslių, kaip antai, miso, tempeh ir seitanas. Šiuos burtažodžius dar turėsiu patikrinti virtuvėje.
  1. Lengvumo pojūtis. Dabar iš dalies suprantu, apie kokį lengvumo pojūtį ir su tuo susijusį proto maištą kalba žaliavalgiai. Iš tiesų pradžioje būna keista, kai nuo didžiulės porcijos beglitimių makaronų, aplietų kreminiu keptų paprikų padažu, jautiesi… užkandusi.  Nors pavalgei, bet nėra to raminančio sotumo jausmo. Tuomet svarbu nepasiduoti proto maištui ir lukterėti. Sotumas ateina, o su juo ir ramybė. Tiesa, nuo makaronų grietinėlėje ar picos su mocarela tas sotumas smūgiuoja akimirksniu, tad čia ir esminis skirtumas. Nors kiti veganiško sausio dalyviai gyrėsi sumenkusiais kilogramais, man nenukrito nė vienas (ir dėkudie).
  1. Sveika mityba pirmiausia. Ši tiesa bendra visoms mitybos sistemoms, tad jei jau priklausote kuriai nors jų, vadinasi, rūpinatės, ką dedate į burną. Tą patį daro ir veganai. Mėsos, pieno, kiaušinių ir kitų gyvulinių produktų nevalgymas nereiškia, kad jie tiesiog išbraukiami ir toliau maitinamasi įprastai. Ne. Kai kažko atsisakoma, į jo vietą ieškoma alternatyvos, substituto, kad visi organizmo poreikiai būtų patenkinti. Būtent todėl veganų racione vyrauja kruopos, daržovės, ankštiniai, riešutai, sėklos, vaisiai. Tinkamas šių maisto grupių balansas (t. y. kai nesilaikote vien keptų bulvių dietos) užtikrina, kad visko gausite užtektinai.

Mėnesio eksperimentui pasibaigus daug kas manęs klausė, ar tokia mityba brangi. Maitintis veganiškai, kaip ir maitintis sveikai, įvairiai ir subalansuotai, nėra pigu. Iki eksperimento nevalgiau mėsos ir jau tada, palyginti su kitais viską valgančiais šeimos nariais, mano vakarienė būdavo brangiausia. Kai išbandžiau veganišką dietą, niekas nepasikeitė. Kaip nebuvo pigu, taip ir liko. Nuvyliau? Tik neliūdėkite. Sutaupysite tablečių, sveikų žiemų ir geresnės savijautos sąskaita. Laikykite tai investicija.

O kas toliau? Dar vienas klausimas, kurį pasibaigus mėnesiui girdėjau dažniausiai – ką darysiu toliau, ar ir toliau maitinsiuosi veganiškai? Atsakysiu, kaip jaučiu: norėčiau. Man patiko atradimo džiaugsmas virtuvėje, patiko nauji skoniai, tokios mitybos etiniai motyvai. Ji nėra sudėtinga, ji maloni, sveika ir skani. Tikiuosi, kad niekas kojos nepakiš ir net 31 veganiškos dienos užteks naujam įpročiui palaikyti. Juk, sako, tereikia 21-os.

Agnė
Susiję įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *