Kai rytais tėtis švariai nuskustą barzdą suvilgydavo gelsvu aitriai kvepiančiu skysčiu, namai taip pakvipdavo drėgna žeme, medžiu ir sakais, kad net užimdavo kvapą. Toks trumpas, bet ryškus odekolono kvapo kirtis neįtikėtinai stipriai skyrėsi nuo to, kaip save puošdavo ir kvėpino mama. Galbūt dėl to odekolonas iki šiandien – garbi vyrų prerogatyva.
