Enciklopedija: kaip skaityti kosmetikos etiketes

pavojingi_ingredientai

Baimindamiesi chemijos grožio indeliuose jau daugelis žinome, kad renkantis naują kremą, prausiklį ar šampūną reikia skaityti ne reklaminę pakuotės pusę, o tą, kuri sunkiai įmatoma ir primarginta sudėtingiausių cheminių terminų. Taip, juos sunku ne tik perskaityti, bet ir ištarti, o ką jau kalbėti apie neatrastą poveikį. Tačiau kito kelio nėra.

Grožio priemonės strandartizuota sudėtis, nors ir paini, yra vienintelė tiesa apie produktą. Tiesa, kliūčių ruožai ir ten išstatyti, tad kad galėtumėte jų išvengti, štai keletas įdomių ir naudingų dalykų:

  1. Sudėtinės dalys sąraše vardijamos jų koncentracijos mažėjimo tvarka. Bet tai greičiausia jau žinote. Ko daugiausia visuomet bus parašyta pradžioje (vanduo, pavyzdžiui), o ko mažiausia – pabaigoje (būna, kad ten rikiuojasi baisieji konservantai arba, jei priemonė nuo chemijos švari, aktyvūs augaliniai komponentai).
  2. Bet kuri sudėtinė dalis, kurios naudojama mažiau nei 1 proc., gali būti rašoma bet kur. Taigi, riba tarp didesnės koncentracijos ingredientų ir tų, kurių mažiau nei 1 proc., išsitrina.
  3. Reklamose ir etiketėse vartojami žodžiai yra nekontroliuojami. Todėl pažadai atjauninti, išlyginti odą gali būti tušti. Taip pat nepatikimos frazės „dermatologiškai patikrinta“, „nealergizuojantis“, „švelnus“, „žolinis“, „natūralus“ ir panašiai. Vienintelė teisėta ir pagrįsta informacija ant pakuotės yra ingredientų sąrašas.
  4. Kai kurios gaminyje naudojamos medžiagos gali būti priskiriamos ir vaistams, ir kosmetikai, taigi tokiais atvejais šis veiklusis ingredientas turi būti pirmas sąraše. Tačiau toks žymėjimas klaidina, nes tuomet atrodo, kad šio veikliojo ingrediento gaminyje daugiausia.
  5. Po žodžiais „fragrance“ ar „parfume“ labai dažnai slepiasi šimtai pavojingų sintetinių ingredietų, kurie nėra nurodyti sąraše. Deja, kosmetikos gamintojus saugo prekybinės paslapties įstatymai, taigi viso sąrašo niekada nesužinosime. Lengviau šių žodžių vengti.
  6. Jei atskirti chemijos prigrūstą etiketę nuo natūralios nėra bėdų, tuomet verta pasigilinti, kas toje natūralioje. Yra tam tikri ingredientai, kurie iš tiesų yra saugūs bei natūralūs, tačiau jokios naudos odai neteikia. Citrinos rūgštis, vanduo, glicerinas iš tiesų nėra tokie vertingi, kaip augaliniai aliejai, augaliniai ekstraktai, eteriniai aliejai. Jei pastarieji matyti tik etiketės pabaigoje, verčiau rinktis aukštesnės kokybės ekologišką prekę arba pasigaminti ją namuose.

slaptos_formules

Perprasti produkto sudėtį – nelengvas darbas, tačiau tai vienintelė patikimiausia ir tikriausia informacija iš visos, kuri yra pateikta ant indelio. Todėl išmintingiausia apsišarvuoti kantrybe ir, nepaisant produkto kainos, jį reklamuojančių supermodelių ir atliktų stulbinamų apklausų, išnagrinėti kiekvieną cheminį žodį. Tam pagelbės Google paieška ar viena griežčiausių bei patikimiausių kosmetikos saugumo duombazių „Skin Deep“.

Ir pabaigai, keli patarimai tyrimams palengvinti:

  • produktai, kurių ingredientus galima lengvai ištarti, tikėtina, yra nekenksmingi.
  • Kuo mažiau ingredientų, tuo geriau.
  • Jei nesinori studijuoti chemijos, geriau išsiaiškinti kompanijas, kuriomis galima pasitikėti.

Pagal Siobhan O’Connor, Alexandra Spunt „No More Dirty Look“, naturata.lt.

Agnė
Susiję įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *