Enciklopedija: nepažabota kosmetikos pramonė

kosmetikos_istorija

Galbūt taip nutiko ir jums: vieną dieną atvertėte niekuomet nenagrinėtą kremo indelio nugarėlę ir bandėte įveikti daugiaskiemenius cheminius terminus. Greičiausia net neprireikė perskaityti viso sąrašo – gamintojas nė neslėpė, kad naudoja šiurkščius sintetinius ploviklius, naftos produktus, apie kuriuos visai nenutuokėte. Ir kai visas šis „grožis“ iš vonios persikėlė iš šiukšlinę, greičiausia susimąstėte, kodėl nuo jų niekas nesaugo.

Toji kosmetika, kokią mes ją įsivaizduojame dabar, neskaičiuoja nė šimto metų. Grožio pramonė stipriai išaugo po Pirmojo pasaulinio karo, kai mokslo pasiekimus chemijoje imta taikyti kasdieniame gyvenime. Tiesa, iki mūsų kraštų ši banga tuomet neatsirito, ir tai bene labiausia džiuginęs buvusios izoliacijos padarinys.

Tuo tarpu JAV išgyveno tikrą bandymų su žmonėmis laikotarpį. Iki 1906 metų bet kokios priemonės grožiui ar sveikatai taisyti buvo laisvai prieinamos kiekvienam. Nenuostabu, kad augantis apsinuodijimų, ligų ir mirčių skaičius kėlė paniką, todėl 1906 metais buvo priimtas pirmasis įstatymas, ribojantis cheminių priedų naudojimą maiste ir vaistuose.

Tačiau kosmetika liko be įstatymo auklės, taigi jos gamintojai ir toliau lobo. Rinkoje pasirodė neįtikimomis galiomis pasižyminčių grožio produktų, galinčių išspręsti pačias įvairiausias problemas. Lazda tvojo kitu galu. „Lash Lure“ antakių ir blakstienų dažai vartotojams sukėlė akių pažeidimus, aklumą ir vieną mirtį. „Kormelu“ depiliacinis kremas, paaiškėjo, sudėtyje turėjo žiurkių nuodų, kurie yra kancerogeninės medžiagos.

lash_lure

1933 m. nuo „Lash Lure“ dažų apako keletas moterų, viena jų mirė

Po 1930-ųjų, kelių dešimtmečių bėgyje, kosmetikos kontrolės politika buvo tobulinama naujais aktais ir pakeitimais. Tiesa, šiandien ji būtų skaidri kaip stiklas, jei 1973-aisiais butų buvusi priimta ambicinga įstatymo pataisa. Ją pasiūlęs demokratų senatorius reikalavo tikrinti produktus prieš jiems patenkant į rinką, kosmetikos gamintojus įpareigoti teikti visą sudėtinių dalių sąrašą ir būti atskaitingiems FDA. Tačiau kosmetikos magnatams to buvo per daug, todėl jų pastangomis pataisa buvo numarinta.Į tai reikėjo skubiai reaguoti, todėl apie 1930-uosius metus buvo įkurta ir šiandien veikianti FDA (Maisto ir Vaistų priežiūros Agentūra), pradžioje užsiėmusi tik maisto ir vaistų kontrole. Kad į jos akiratį patektų ir kosmetika, prireikė tikros nacionalinės tragedijos: pavartoję „stebuklingos“ priemonės su antifrizo nuodams prilygusiu ingredientu, mirė daugiau kaip šimtas žmonių, tarp jų ir vaikai.

Jei produktas saugus, kodėl priešintasi atskleisti jo sudėtį?

Jei produktas saugus, kodėl priešintasi atskleisti jo sudėtį?

Vienintelė labiausia patikima informacija, kurią galima gauti iš gamintojo, yra tas liežuvį laužiantis sudėtinių dalių sąrašas, pateiktas produkto etiketėje. Tačiau jei nenumatote, kaip šie ingredientai ar jų junginiai ilgainiui gali paveikti jūsų sveikatą, žinokite, kad to nežino nei patys gamintojai, nei kontrolieriai. Taigi šiandien kosmetikos kontrolės srityje vyrauja panašūs veiklos principai, kaip ir praėjusiame amžiuje. Vadovaujantis FDA nuostatomis, kosmetikos kompanijos privalo pateikti įrodymus, kad jų produktas saugus. Jei taip nėra, apie tai reikia nurodyti gaminio etiketėje. Esate tokią etiketę matę?

Šaltinis FDA

Šaltinis FDA

FDA interneto svetainėje juodu ant balto parašyta: išskyrus tam tikrus dažiklius ir kelis uždraustus ingredientus, kosmetikos gamintojas iš esmės gali naudoti bet kokią žaliavą kaip kosmetikos ingredientą ir parduoti produktą be patikrinimo. Taigi negailėkite šiukšlinėje atsidūrusių nepatikrinto veikimo bombų – jos nesukurtos galvojant apie jus.

Pagal Siobhan O’Connor, Alexandra Spunt „No More Dirty Look“.

Agnė
Susiję įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *