Enciklopedija: chemija grožio indelyje

kosmetikos_sudetis
Nesu eko-baimingas žmogus, kuris leidžiasi lengvai įbauginamas konservantų ir dažiklių. Tačiau apie švarą kosmetikos priemonėse pradėjau galvoti tuomet, kai už 30 ml ekologiško kremo sumokėjau beveik 100 Lt. Kaip vėliau išsiaiškinau, šio kremo kenksmingumo koeficientas yra net 6 balai iš 10.

Paakinta sukilusių principų perkračiau savo kosmetinę, po to visą internetą ir prisiekiau, kad nuo šiol su skambaus marketingo kosmetikos kompanijomis man ne pakeliui. Kad išvien neitume, reikia išmokti skaityti etiketes. Štai keletas patarimų, kaip tai daryti:

1. Susiraskite pilną produkto sudėties aprašymą. Tai ne tas patraukliai atrodantis natūralių produktų sąrašas, lipduku užklijuotas ant gaminio. Tikroji sudėtis pateikiama ant išorinės popierinės pakuotės (jei tokia yra), svetima kalba ir paprastai labai smulkiu šriftu. Kantrybės!

2. Sąrašo pradžioje esančių medžiagų gaminyje daugiausia. Tai reiškia, kad produkto sudėtis yra pateikiama mažėjimo tvarka − kuo arčiau sąrašo pradžios yra tam tikra medžiaga, tuo jos yra daugiau. Pavyzdžiui, daugelio produktų sudėtyje daugiausia yra vandens (Aqua arba Aqua purificata), todėl jis rašomas pirmas.

3. Atkreipkite dėmesį į sąrašo pabaigą. Sudėties sąrašo pabaigoje paprastai „puikuojasi“ konservantai, dažikliai, parabenai ir kitos kenksmingos medžiagos. Kai kurios iš jų turi savybę kauptis organizme ir sukelti vėžinius susirgimus, apsigimimus, alergiją ir kitas sveikatos problemas. To turėtume bijoti.

Be abejo, nerasime nė vieno kosmetikos gaminio, prie kurio nebūtų padirbėjusi motulė Chemija. Tačiau chemija chemijai nelygu. Ar žinojote, kad kosmetikoje leidžiama naudoti tokias medžiagas, kurios paprastai draudžiamos kitose pramonės šakose? To priežastis – maži pavojingos medžiagos kiekiai, kurie, anot gamintojų, kenkti neturėtų.

Jums ramiau? Man nė kiek. Būtent todėl nusprendžiau susidaryti ir išmokti bent keletą dažniausiai pasitaikančių kosmetikos blogiukų, vagiančių mūsų grožį ir darančių neigiamą poveikį organizmui.

NUO ŠIOL MANO PRIEŠAI:

Nr. 1. Parabenai (Paraben: Metyl-, Butyl-, Propyl-, Isobutyl-)
Tai konservantas, prailginantis produkto galiojimo laiką. Organizme veikia kaip mutagenas (gali sukelti genų mutacijas), yra toksiškas, gali pažeisti endokrininę sistemą, pakenkti imunitetui. Kaupiasi organizme ir perduodamas kūdikiams per motinos organizmą, pieną.

NR. 2. Propileno glikolius (Propylene Glycol)
Skystina kosmetikos gaminius. Pramonėje naudojamas gaminti antifrizą, stabdžių skystį, lakus. Toksiškas, iš odos ištraukia drėgmę, todėl ji laikinai atrodo lygesnė, sudrėkinta. Dėl to, kad yra pigus, naudojamas vietoj glicerino.

Nr. 3. Mineralinis aliejus (Mineral Oil, Paraffinum Liquidum)
Naudojamas masažiniuose aliejuose. Naftos chemijos atlieka, kancerogenas (gali sukelti onkologines ligas) ir mutagenas. Padengia odą neprakvėpuojamu sluoksniu, užkemša poras. Kosmetikoje naudojamas, nes yra pigus.

Nr. 4. Dietanolaminas ir trietanolaminas (DEA, TEA).
Putojimą skatinanti medžiaga. Dirgina odą, sausina plaukus, gali sukelti vėžinius susirgimus.

Nr. 5. Kvapiosios medžiagos (Perfum, Fragrance)
Gali būti naudojamos visuose gaminiuose. Net 95 proc. šių medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Po kvapių medžiagų įvardijimu dažnai slepiasi ftalatai. Dėl jų geriau į odą įsigeria kremas, išlieka gaivus kvapas. Tačiau ftalatai silpnina vyrų reprodukcinę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.

Nr. 6. Anioninis surfaktantas (Sodium Lauryl Sulfate, SLS arba SLES)
Pigus ploviklis, dėl putojančių ir valančių savybių naudojamas šampūnuose, pastose, geliuose. Stiprus mutagenas, lengvai prasiskverbia į organizmą ir kaupiasi išprovokuodamas onkologinius darinius. Vaikams gali sukelti kataraktą.

Nr. 7. Petrolatas, parafinas (Petrolatum, Paraffinum)
Naftos chemijos riebalai, naudojami dėl minkštinamųjų savybių. Nuodingesni už mineralinį aliejų šie riebalai neduoda jokios naudos odai, bet, priešingai, sutrikdo natūralų drėkinimo procesą, sulaiko skysčius, trukdo kvėpuoti. Naudojami dėl to, kad yra pigūs.

Deja, čia surašyti blogiukai tikrai ne visi, kurių reikėtų vengti. Kas drąsesnis ir kantresnis, gali pastudijuoti visą jų sąrašą. Vienintelė gera žinia yra ta, kad iš tiesų viso šito nereikia mokytis. Pas mus vis dar (o gal – jau) yra švarios kosmetikos kompanijų, iš kurių galima pirkti drąsiai. Ir tikrai ne už 100 Lt už kremą. Bet apie tai – kitą kartą.

Agnė
Susiję įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *